Stiprinti dubens dugno raumenis patariama ne tik pagyvenusioms, bet ir jaunoms moterims (ir vyrams). Dubens dugno raumenų tonusą ir jėgą padidina sistemingai atliekami dubens dugno raumenų pratimai ― Kėgelio pratimai, pavadinti gydytojo, skyrusio juos 1940-aisiais–1950-aisiais, pavarde.

Dubens dugno raumenys susideda iš skersaruožių raumenų. Šie raumenys yra valingai kontroliuojami ir svarbūs ne tik šlapimo sulaikymui, bet ir laiko dubens organus (šlapimo pūslę, tiesiąją žarną ir gimdą). Dubens dugno raumenys turi du raumenų skaidulų tipus. I tipo ― lėtai susitraukiančios raumenų skaidulos palaiko dubens dugno raumenų ramybės tonusą. II tipo ― greitai susitraukiančios raumenų skaidulos suteikia papildomą atramą padidėjus pilvo spaudimui, pavyzdžiui kosint, čiaudint, keliant ar juokiantis.

Supratus, kiek raumenų dalyvauja kvėpavime, tampa aiškesnė taisyklingo kvėpavimo svarba ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir mankštinantis, sportuojant. Taip pat aiškėja, kodėl dėl netaisyklingos laikysenos ar ilgalaikių netaisyklingų statinių padėčių keičiantis raumenų aktyvumui, blogėja kvėpavimo rodikliai.

Dažnas Sveiko stuburo mokyklos klientas teiraujasi kaip tinkamai išsirinkti ir sureguliuoti darbo kėdę? Sveikesniam sėdėjimui užtikrinti rekomenduojame įsigyti ergonomines biurokėdes. Šių kėdžių funkciniai elementai geriausiai prisitaiko prie sėdinčio darbo ypatumų ir sėdėjimo poreikių. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad vien įsigijus, kad ir brangią ergonominę biuro kėdę neišspęsite sėdėjimo problemų, jei darbo kėdė nebus tinkamai sureguliuota. Tad, į ką labiausiai reikia atkreipti dėmesį?

Tikriausiai visi savo aplinkoje turime žmonių, kurie sugeba daugiau nei įprasta. Ar tai visuomet susižavėjimą keliantis talentas? Hipermobilumas – padidėjusi amplitudė sąnariuose. Šis sindromas pasitaiko 25-50 % vaikų iki 10 metų amžiaus. Jo dažnumas mažėja su amžiumi.

Visi žinome, kad nuo traumų niekas nėra apsaugotas, bet galime padėti sau greičiau atsistatyti tam jau įvykus. Seniau buvo įprasta taikyti R.I.C.E. metodą traumų metu – poilsis, šaldymas, kompresiją ir pakėlimas. Vis daugiau mokslinių tyrimų teigia, kad atsirado efektyvesnis būdas atsistatyti patyrus traumą. P.O.L.I.C.E. metodas yra gana panašus į seniau žinomą R.I.C.E., tačiau poilsis keičiamas į optimalią apkrovą ir judesį. Tai lemia didesnį pažeistos galūnės mobilumą, judrumą bei greitesnį gijimą.

Laikysena – tai įprasta, laisvai stovinčio žmogaus kūno padėtis, be papildomos raumenų įtampos ar apkrovos. Laikyseną įtakoja įvairūs veiksniai: gyvenimo būdas, fizinis krūvis, dažnai nekintanti padėtis (pvz. sėdint, stovint) bei įvairios sporto šakos lavinančios vieną pusę, Taip pat laikyseną gali įtakoti vaikystėje patirtos traumos ir fiziniologiniai sutrikimai, paveldimumas. Laikysena formuojasi iki 12-13 metų, todėl šie gyvenimo metai itin svarbūs.

Net 67-88% žmonių, patiriančių lėtinį skausmą, skundžiasi pablogėjusia miego kokybe. Bent 50% žmonių su nemiga (dažniausiai diagnozuojamu miego sutrikimu) kenčia nuo lėtinio skausmo. Ryšys tarp skausmo ir miego yra gana ryškus. Skausmas gali atsirasti dėl netinkamos miego padėties, lygiai taip pat kaip ir prasta miego kokybė gali sukelti padidėjusį jautrumą skausmui. Jeigu kiekvieną rytą atsikeliate “sustingęs” ar jaučiate nuovargį raumenyse, tikriausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokioje padėtyje miegate. Taigi kokia padėtis yra geriausia?