Lauko darbai – vienas iš geriausių būdų palaikyti fizinę sveikatą natūraliai ir prasmingai. Įvairūs sodo darbai skatina visapusišką kūno judėjimą – nuo pritūpimų iki sunkių daiktų kilnojimo. Ypač svarbu gebėti saugiai nusileisti prie žemės, nes tokiu būdu aktyvinami ir stiprinami apatinių galūnių sąnariai – o tai, „kėdžių kultūros“ kasdienybėje, tampa vis retesniu judesiu. Reguliarus svorio kilnojimas aukštyn ir žemyn padeda ne tik stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, bet ir palaikyti stiprias kojas – pagrindą kokybiškam ir savarankiškam judėjimui kasdienybėje.

Net 8 iš 10 žmonių gyvenime yra patyrę nugaros skausmą. Svarbu žinoti, kad net 92% nugaros skausmų yra mechaninio pobūdžio – tai reiškia, kad jie kyla dėl kaulų-raumenų sistemos sutrikimų, arba, paprastai tariant, raumenų disbalanso.
Pirmąkart susidūrus su nugaros skausmu, svarbu atvykti pas specialistą, kuris pirmiausia atliktų kaulų-raumenų sistemos ištyrimą, nustatytų esamus disbalansus ir paskirtų reikiamus specialiuosius pratimus. Jeigu Jums nėra pažįstamas nugaros skausmas, tuomet rekomenduotina kineziterapija nugaros skausmo prevencijai, kurios tikslas yra apsaugoti nugarą nuo amžėjimo, bei sėdimo ar fizinio darbo sukeliamų padarinių. 

Nors klubo sąnario ir apatinės nugaros dalies funkcijos skirtingos, jos iš tikrųjų labai susijusios – kartu atlieka lenkimą ir tiesimą. Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas gali turėti tiesioginės ir netiesioginės įtakos gretimų struktūrų disfunkcijai, tokių kaip juosmeninės nugaros dalies ir dubens. Vyresnio amžiaus asmenims, jaučiantiems šį skausmą, dažnai pasireiškia klubo sąnario skausmas ir rytinis sąstingis, o sportininkams – būna riboti judesiai per klubo sąnarį.

Daugiau kaip 80 proc. suaugusiųjų bent vieną kartą per gyvenimą yra jautę nugaros skausmą.  Juosmeninės stuburo dalies skausmas yra viena iš aktualiausių, opiausių bei tuo pačiu brangiausiai kainuojančių šiuolaikinės visuomenės problemų. Dėl didžiulio paplitimo nugaros skausmas palieka milžiniškus medicininius ir socialinius padarinius – tiesioginiai kaštai susiję su ligų diagnostika ir gydymu, – bei netiesioginiai – patiriami dėl nedarbingumo, nepagamintos produkcijos, socialinio draudimo išmokų. 30 proc. visų apatinės nugaros dalies skausmų ilgainiui tampa lėtiniu, o tai yra pagrindinė gyvenimo kokybės blogėjimo priežastis.
Gydant juosmeninės stuburo dalies skausmą, didelis dėmesys kreipiamas į pilvo, nugaros giliųjų, sėdmenų raumenų stiprinimą, nes būdami tvirti šie raumenys sudaro natūralų raumeninį korsetą, kuris stabilizuoja stuburą.

Jeigu pastebite, kad pilvas mėgsta atsikišti pirmyn, kaltas nebūtinai tik riebalinis audinys, bet ir koreguotina pilvo raumenų aktyvacija. Be to, galbūt jaučiate, jog esate “sustingęs”, sunku susiriesti ir atsilošti. Taip gali būti ir dėl to, jog tiesusis pilvo raumuo kovoja su nugaros raumenimis tiesėjais, nes trūksta giliųjų pilvo raumenų indėlio kuriant juosmens stabilumą.

Kaip galėtume pritaikyti šią informaciją praktiškai ir pagerinti savo sportavimo formą?

Daugiau kaip 80 proc. suaugusiųjų bent vieną kartą per gyvenimą yra jautę nugaros skausmą, o 5 proc. šis skausmas tampa lėtiniu. Viena iš dažniausių nugaros skausmo priežasčių yra tarpslankstelinė disko išvarža. Tarpslankstelinių diskų pokyčiai atsiranda dėl stuburą traumuojančių veiksių – viršsvorio, vibracijos, sporto, kuris ypač susijęs su sunkumų kilnojimų,  pasikartojančių judesių darbe. Didelę įtaką tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimui turi netaisyklingų judesių atlikimas, traumos.

Skoliozė – stuburo iškrypimas į šoną, dažniausiai krūtininėje ir/ar juosmeninėje stuburo dalyse su stuburo slankstelių rotacija aplink savo ašį. Ji gali formuotis bet kokio amžiaus asmeniui, tačiau dažniausiai išsivysto 10-12 metų amžiaus vaikams. Skoliozė yra progresuojanti stuburo liga, kuri dažnai prasideda nepastebimai, nesukeliant skausmo ar diskomforto vaikui, ilgainiui gali progresuoti sukeliant rimtesnius pažeidimus.

Fizinis aktyvumas nėštumo metu yra saugus ir teikia naudą tiek mamai, tiek mažyliui, palengvina gimdymą bei atsigavimą po nėštumo ir gimdymo, mažesnė tokių būklių kaip preeklamsija, gestacinis diabetas, per didelis svorio priaugimas, gimdymo komplikacijos, pogimdyminė depresija ir kitų nepalankių būklių rizika.

Rekomenduojama, kad į pratimų programą būtų įtraukti tiek aerobiniai, tiek jėgos, tiek tempimo ir atpalaidavimo pratimai. Tokie pratimai padeda išvengti dažnų komplikacijų susijusių su nėštumu, tokių kaip diastazė, šlapimo nelaikymas, juosmeninės bei dubens srities skausmas.

Pėdos skausmu skundžiasi nuo 14 iki 42 proc. suaugusių asmenų. Tai apriboja įprastose veiklose kaip ėjimas, lipimas laiptais bei kitos veiklos, kuriose remiamasi kojomis. Tiek pėdos raumenų silpnumas, tiek pėdos skausmas gali turėti įtakos prastai pusiausvyrai bei padidinti traumų riziką. Pėdos skausmas siejamas su įvairiomis disfunkcijomis bei deformacijomis, tačiau taip pat pastebimas raumenų silpnumas, nykščio bei čiurnos sąnarių judesių apribojimas ar deformacija.

Įvairių tyrimų duomenimis, nėščios moterys griūna reikšmingai dažniau nei moterys, kurios nesilaukia. Teigiama, kad apie 27 procentus nėščiųjų bent kartą, nėštumo laikotarpiu, griuvo neišlaikydamos pusiausvyros. Pusiausvyros pratimai, kaip ir kitas fizines ypatybes lavinantys pratimai, nėštumo metu yra svarbūs ir turi būti įtraukti į nėščiųjų mankštą.