Pusiausvyra yra gebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį esant mažam atramos plotui, nestabiliam atramos paviršiui.
Dažniausiai pusiausvyra skirstoma į statinę (gebėjima sišlaikyti stabilią kūno padėtį) ir dinaminę (gebėjimas išlaikyti kūno padėtį atliekant judesius).
Blauzdų raumenys trumpėja avint batus su aukštesniu kulnu. Pagrindiniai ženklai, kurie parodo blauzdos raumenų įsitempimą yra mėšlungis (ypač naktį) ir diskomfortas ar tempimas blauzdoje vaikščiojant basomis ar avalyne be kulno, bei darant pritūpimą (būna, kad tempimas atsiranda tiesiog sėdantis ant kėdės).
Hamstringų (šlaunies nugarinės dalies raumenys) sutrumpėjimo ir įsitempimo dažniausia priežastis yra ilgas sėdėjimas. Ypatingai šie raumenys trumpėja sėdint ant žemų paviršių, tad rekomenduojama pasirinkti tokio aukščio kėdę, kad kelių sulenkimo kampas nebūtų mažesnis nei 90laipsnių. Šiuos raumenis rekomenduojama tempti reguliariai, kad neatsirastų skausmo ne tik juosmenyje, bet ir keliuose.
Kaklo šoninės ir nugarinės dalies raumenys įsitempia dėl priekinės galvos padėties. Dažnai nepastebime, kaip galvą stumiame į priekį, kad geriau matytumėm ekraną. Staipsnyje rekomenduojamus pratimus galima atlikti ir darbo pertraukėlių metu sėdimoje padėtyje.
Krūtinės raumenys linkę įsitempti, nes sėdint susikūprinus tarpumenčio raumenys atsiduria ištemptoje, o krūtinės raumenys – sutrumpėjusioje, įsitempusioje padėtyje. Taip pat, kasdienėje veikloje visi judesiai rankomis vyksta priešais kūną, o tai reikalauja krūtinės raumenų darbo.
Klubinis juosmens raumuo dažnai įsitempia dėl ilgalaikio sėdėjimo ir dėl to, kad kasdienėje veikloje dominuoja šlaunų priekinės dalies raumenų veikla. Dėl klubinio juosmens raumens sutrumpėjimo kinta dubens padėtis (dubuo pasvyra pirmyn) ir juosmeninės stuburo dalies linkis (linkis didėja), todėl gali atsirasti skausmas nugaroje.
Sutrumpėjęs klubinis juosmens raumuo trukdo kojos judesiui atgal, todėl sunkiau aktyvuoti sėdmenų raumenis.
Tempimas padeda pilnai atpalaiduoti raumenis, be to, pagerina raumenų verpsčių ištempimą, suteikia joms didesnį patvarumą bei elastingumą. Kad užtikrintume optimalų raumens atsipalaidavimą ir audinių pažeidos prevenciją, tempimo greitis turėtų būti lėtas. Lėtas tempimas mažina įtampos didėjimo jungiamajame audinyje ar tempimo reflekso aktyvavimo tikimybę. Taip pat, atliekant lėtą tempimą, lengviau kontroliuoti tempimo jėgą, kuri turėtų laipsniškai tiek didėti, tiek mažėti.
Ar esate moteris, kuri mėgsta aktyvų laisvalaikį? Nėštumo metu dalies mylimų veiklų rekomenduojama palaukti (kuriose gresia susidūrimo, kritimo ir pan. įvykiai), todėl šį laiką galite skirti tikslingam judesiui su kineziterapeutu. O jei iki šiol fizinis aktyvumas nebuvo prioritetas, bet dabar norėtumėte sustiprėti ir gauti judėjimo teikiamos naudos Jums ir kūdikiui – kineziterapeuto vedamos treniruotės taip pat puikus pasirinkimas.
Dažniausiai kineziterapeutai mato tendencijas, kad viršutinis trapecinis ir keliamasis mentės raumenys yra linkę įsitempti, o apatinis trapecinis raumuo kaip tik nusilpti.
Nagrinėjant mokslinę literatūrą nėra vieningos nuomonės, kokius raumenis reikėtų priskirti pečių juostai. Dažniausiai šį terminą naudojame norint apibūdinti paviršių nuo peties iki kaklo. Tad nenorint sukti klientams galvos apie aplinkinius ar smulkesnius raumenis, susikoncentruokime į trapecinį ir mentės keliamąjį raumenis
